Deklination zu «immītis immīte»

Deklination zu «immītis immīte»

Adverbien

Adverb Positiv
immite
Adverb Komparativ
immit‑ius
Adverb Superlativ
immit‑issim‑e

Deklination

mask. fem. neutr.
Nom. Sg.
immit‑is
immit‑is
immit‑e
Gen. Sg.
immit‑is
immit‑is
immit‑is
Dat. Sg.
immit‑i
immit‑i
immit‑i
Akk. Sg.
immit‑em
immit‑em
immit‑e
Abl. Sg.
immit‑i
immit‑i
immit‑i
Nom. Pl.
immit‑es
immit‑es
immit‑ia
Gen. Pl.
immit‑ium
immit‑ium
immit‑ium
Dat. Pl.
immit‑ibus
immit‑ibus
immit‑ibus
Akk. Pl.
immit‑es
immit‑es
immit‑ia
Abl. Pl.
immit‑ibus
immit‑ibus
immit‑ibus

Deklination Komparativ

mask. fem. neutr.
Nom. Sg.
immit‑ior
immit‑ior
immit‑ius
Gen. Sg.
immit‑ior‑is
immit‑ior‑is
immit‑ior‑is
Dat. Sg.
immit‑ior‑i
immit‑ior‑i
immit‑ior‑i
Akk. Sg.
immit‑ior‑em
immit‑ior‑em
immit‑ius
Abl. Sg.
immit‑ior‑e
immit‑ior‑e
immit‑ior‑e
Nom. Pl.
immit‑ior‑es
immit‑ior‑es
immit‑ior‑a
Gen. Pl.
immit‑ior‑um
immit‑ior‑um
immit‑ior‑um
Dat. Pl.
immit‑ior‑ibus
immit‑ior‑ibus
immit‑ior‑ibus
Akk. Pl.
immit‑ior‑es
immit‑ior‑es
immit‑ior‑a
Abl. Pl.
immit‑ior‑ibus
immit‑ior‑ibus
immit‑ior‑ibus

Deklination Superlativ

mask. fem. neutr.
Nom. Sg.
immit‑issim‑us
immit‑issim‑a
immit‑issim‑um
Gen. Sg.
immit‑issim‑i
immit‑issim‑ae
immit‑issim‑i
Dat. Sg.
immit‑issim‑o
immit‑issim‑ae
immit‑issim‑o
Akk. Sg.
immit‑issim‑um
immit‑issim‑am
immit‑issim‑um
Abl. Sg.
immit‑issim‑o
immit‑issim‑a
immit‑issim‑o
Nom. Pl.
immit‑issim‑i
immit‑issim‑ae
immit‑issim‑a
Gen. Pl.
immit‑issim‑orum
immit‑issim‑arum
immit‑issim‑orum
Dat. Pl.
immit‑issim‑is
immit‑issim‑is
immit‑issim‑is
Akk. Pl.
immit‑issim‑os
immit‑issim‑as
immit‑issim‑a
Abl. Pl.
immit‑issim‑is
immit‑issim‑is
immit‑issim‑is