Deklination zu «animōsus a um»

Deklination zu «animōsus a um»

Adverbien

Adverb Positiv
animose
Adverb Komparativ
animosius
Adverb Superlativ
animosissime

Deklination

mask. fem. neutr.
Nom. Sg.
animos‑us
animos‑a
animos‑um
Gen. Sg.
animos‑i
animos‑ae
animos‑i
Dat. Sg.
animos‑o
animos‑ae
animos‑o
Akk. Sg.
animos‑um
animos‑am
animos‑um
Abl. Sg.
animos‑o
animos‑a
animos‑o
Nom. Pl.
animos‑i
animos‑ae
animos‑a
Gen. Pl.
animos‑orum
animos‑arum
animos‑orum
Dat. Pl.
animos‑is
animos‑is
animos‑is
Akk. Pl.
animos‑os
animos‑as
animos‑a
Abl. Pl.
animos‑is
animos‑is
animos‑is

Deklination Komparativ

mask. fem. neutr.
Nom. Sg.
animos‑ior
animos‑ior
animos‑ius
Gen. Sg.
animos‑ior‑is
animos‑ior‑is
animos‑ior‑is
Dat. Sg.
animos‑ior‑i
animos‑ior‑i
animos‑ior‑i
Akk. Sg.
animos‑ior‑em
animos‑ior‑em
animos‑ius
Abl. Sg.
animos‑ior‑e
animos‑ior‑e
animos‑ior‑e
Nom. Pl.
animos‑ior‑es
animos‑ior‑es
animos‑ior‑a
Gen. Pl.
animos‑ior‑um
animos‑ior‑um
animos‑ior‑um
Dat. Pl.
animos‑ior‑ibus
animos‑ior‑ibus
animos‑ior‑ibus
Akk. Pl.
animos‑ior‑es
animos‑ior‑es
animos‑ior‑a
Abl. Pl.
animos‑ior‑ibus
animos‑ior‑ibus
animos‑ior‑ibus